Pomidorų auginimas, priežiūra...
POMIDORŲ AUGINIMAS IR PRIEŽIŪRA
Pomidorai (Solanum lycopersicum) - bulvinių (Solanaceae) šeimos augalas, kilęs iš Pietų Amerikos. Turi tokius garsius giminaičius kaip tabakas, bulvės, aitrieji pipirai, baklažanai, be to, kaip ir jie auginamas beveik visur. Šaltesnėse klimato zonose auginama šiltnamiuose ir išsodinama į lauką praėjus šalnų pavojams.
Lietuvoje pomidorai geriausiai jaučiasi šiltnamiuose, tačiau karštą vasarą gerą derlių galima gauti ir lauke. Sodininkai sako, kad pomidoras yra viena daugiausiai dėmesio reikalaujanti kultūra. Atrodytų, kad pomidorų paprasčiau nusipirkti parduotuvėje, tačiau pačių išauginti pomidorai skoniu ir kvapu skiriasi nuo parduotuvėje pirktų.
Lietuvoje pomidorai geriausiai jaučiasi šiltnamiuose, tačiau karštą vasarą gerą derlių galima gauti ir lauke. Sodininkai sako, kad pomidoras yra viena daugiausiai dėmesio reikalaujanti kultūra. Atrodytų, kad pomidorų paprasčiau nusipirkti parduotuvėje, tačiau pačių išauginti pomidorai skoniu ir kvapu skiriasi nuo parduotuvėje pirktų.
Dirvožemio paruošimas
| Lauke pomidorus sodinti reikėtų saulėtoje vietoje, nes kiekvienas šešėlis sumažins pomidorų derlių ir jų skonį. Mėgsta pomidorai derlingus priemolius, kurių PH 6,5. Geriausi augalai prieš pomidorus - pupiniai, žaliosios daržovės (agurkai ir kopūstai), šakniavaisiai, cukinijos. Negalima sodinti po bulvių, pomidorų, pipirų. Dirvą paruošiama rudenį, reikia giliai sukasti dirvą ir įterpti komposto (1 kibiras komposto 1 kvadratiniam metrui). Pavasarį į 1 kvadratinį metrą dirvos įterpiama mineralinių trąšų: 40-50 gr superfosfato, kalio sulfato 20-25 gr, natrio salietros 15-20 gr. Pomidorai mėgsta būti tręšiami pelenais. Pomidorai į dirvą išskiria organinių junginių, kurie neigiamai veikia augalų augimą. Pomidorai, turėtų būti sodinami į tą pačią vietą po 3-4 metų. Šiltnamiuose, ypač specializuotuose, derlius kasmet mažėja. Nepaisant tręšimo ir mulčiavimo , tenka imtis drastiškos priemonės - keisti gruntą. Pagerinti situaciją galimą naudojant pagreitintą sėjomainą. Naudojami greitai augantys augalai - sideratai. Jie iš gilesnių dirvos sluoksnių perkelia maisto medžiagas į viršutinius, pakeičia pomidorų sunkiai įsisavinamas medžiagas į lengvai įsisavinamas. Tam naudojami trijų augalų šeimų augalai: miglinių (Poaceae), pupinių (Fabaceae) ir kryžmažiedžių ( Brassicaceae, Cruciferae). Iš miglinių naudojami rugiai ir avižos. Rugiai sėjami iš karto nuėmus derlių rugsėjį, pridengiami sniegu ir, jei nenušąla per žiemą, leidžiama augti iki balandžio. Vėliau nupjaunami arba negiliai suariama dirva. |
Puikus sideratas gali būti ir garstyčios . Jos sėjamos kovo pradžioje ir nupjaunama arba apkasama negiliai į gruntą. Pupiniai ne taip gerai praturtina, tačiau yra tarp geriausių, nes praturtina dirvą medžiagomis, mat geba naudoti iš oro azotą. Sėjami vienmečiai lubinai, žirniai , pupelės , pupos , dobilai .
Prieš sodinant į paruoštą duobutę pomidorui pilama 50-60 laipsnių temperatūros 1-1,5 litro paruošto tirpalo (1 g kalio permanganato/10 litrų vandens). Pomidorus geriausia sodinti į kastuvo dydžio duobutę su sijotu kompostu.
Pomidorų sėklų paruošimas
Prieš sėjant reikėtų surūšiuoti sėklas, išrinkti mažas. Geros sėklos vandenyje turėtų skęsti, o plūduriuojančias reikėtų pašalinti. Sėklos dezinfekuojamos kalio permanganato tirpale (švelnios vyšninės spalvos). Sėklos laikomos apie 15 minučių, po to perplaunamos vandeniu. Jas galima daiginti drėgname (ne šlapiame) skudurėlyje, o kai išleis apie 5 mm augliuką, galima sėti 2 cm gylyje. Sėklas reikėtų grūdinti: išbrinkintas 2-3 paras palaikyti 1-3 laipsnių temperatūroje. Norint paskatinti greitesnį sėjinukų vystymąsi, reikėtų palaikyti specialių mineralinių trąšų tirpale.
Sodinukus auginti geriausia šviežiame grunte, perpus sodo dirvos (tik ne po bulvių ar pomidorų) ir gerai perpuvusio komposto. Pagerinant vėdinimo ir vandens sulaikymo savybes 1 kibirui žemės mišinio pridedama 1 litras smulkių perpuvusių medžio drožlių ir 0,5 litro smėlio. Dirva praturtinama 1 šaukštu superfosfato ir 3 šaukštais medžio pelenų.
Dėžėse žemės mišinys pilamas apie 10 centimetrų sluoksniu. Žemė gerai išlyginama, palaistoma ir padalinama eilutėmis kas 4-5 centimetrai. Sėjama eilutėje kas 1-2 centimetrai, įgilinant iki 1,5 centimetro. Sėjama kovo 5-15 dienomis, dėžės statomos šiltoje vietoje, kad grunto temperatūra siektų 20-26 laipsnius. Sėjinukai turėtų pasirodyti po 4-5 dienų. Vėliau dėžės statomos į pačią šviesiausią vietą, ant palangės. Geriausia 14-16 laipsnių dieną ir 12-14 laipsnių naktį. Esant mažesnei temperatūrai, sėjinukai nesistiebia, geriau išsivysto šakninė sistema. Po 6-7 dienų, sėjinukams sustiprėjus, temperatūra pakeliama iki 18-22, naktį 15-16 laipsnių. Dėžėse sėjinukai auga 25-30 dienų, pikiuojami antrojo tikrojo lapelio fazėje.
Vidutinio augumo pomidorus (60-90 cm) rekomenduojama pikiuoti į 10x10 cm indelius , žemaūgėms veislėms (30-40 cm) gali būti 8x8 cm indeliai, aukštaūgiams - 12x12 cm indelius. Prieš pradedant (1,5-2 valandos) pikiuoti, gausiai palaistoma 25 laipsnių vandeniu, prie sėjinukų giliai įduriama aštria lazdele, sėjinukai neištraukiami.
Indeliai užpildomi tokios pat sudėties žemės mišiniu, jis sutankinamas palaistant ir padarant viduryje duobutę. Sodinama taip, kad šaknis neužsilenktų, įdedama truputį giliau - per vidurį nuo šaknies galiuko iki pirmųjų lapelių. Po dviejų savaičių pripilama žemės ir smėlio (1:1) 1,5-2 cm sluoksniu, reikėtų, kad žemė būtų pašildyta.
Sėjinukų priežiūra indeliuose - labai atsakingas momentas. Per 40-50 augimo dienų pomidorams reikalingos optimalios vystymosi sąlygos: tręšimo, laistymo, temperatūrų režimo, grūdinimo.
Vidutinio augumo pomidorus (60-90 cm) rekomenduojama pikiuoti į 10x10 cm indelius , žemaūgėms veislėms (30-40 cm) gali būti 8x8 cm indeliai, aukštaūgiams - 12x12 cm indelius. Prieš pradedant (1,5-2 valandos) pikiuoti, gausiai palaistoma 25 laipsnių vandeniu, prie sėjinukų giliai įduriama aštria lazdele, sėjinukai neištraukiami.
Indeliai užpildomi tokios pat sudėties žemės mišiniu, jis sutankinamas palaistant ir padarant viduryje duobutę. Sodinama taip, kad šaknis neužsilenktų, įdedama truputį giliau - per vidurį nuo šaknies galiuko iki pirmųjų lapelių. Po dviejų savaičių pripilama žemės ir smėlio (1:1) 1,5-2 cm sluoksniu, reikėtų, kad žemė būtų pašildyta.
Sėjinukų priežiūra indeliuose - labai atsakingas momentas. Per 40-50 augimo dienų pomidorams reikalingos optimalios vystymosi sąlygos: tręšimo, laistymo, temperatūrų režimo, grūdinimo.
| Laistyti šiltu vandeniu geriausia iš ryto, du kartus per savaitę apie vieną stiklinę augalui. Kai išauga 5 tikrasis lapas, laistyti dažniau. Praėjus 12 dienų augalai tręšiami . Paruošiamas mineralinių trąšų tirpalas (10 l : 20 g trąšų). Stiklinė tirpalo 3-4 augalams. Silpnesniems augalams į tirpalą reikėtų dėti paukščių išmatų tirpalo (0,5 l 10 litrų tirpalo). Tręšiama kas dvi savaitės, paskutinis tręšimas (5 dienos prieš išsodinant) - stiklinė tirpalo 1 augalui. Svarbu ir grūdinti augalus: kai oro temperatūra pakils iki 8-10 laipsnių, sodinukai išnešami ryte ir vakare į lauką. Po 2-3 dienų išnešti visai dienai į lauką, jei nėra šalnų, pridengus plėvele, galima palikti ir nakčiai. Pomidorai statomi pavėsyje, nes tiesioginiai saulės spinduliai gali sudeginti augalus. Sodinami į atvirą gruntą pomidorų sodinukai turi būti tvirti, neišstypę, turėti 7-8 lapus ir gerą šaknų sistemą. Tokius sodinukus turėtų rinktis ir sodininkai, kurie patys neaugina sodinukų. | |
Pomidorų sodinimas
Lysvės ruošiamos 8-10 dienų iki sodinimo. Prieš perkasant apdorojama vario sulfato tirpalu (10 l : 20 g šaukštas), 1 kvadratiniam metrui panaudojama 1,5 litro tirpalo. Įterpiama mineralinių ir organinių trąšų. Lysvė sukasama 25-30 cm gyliu, išlyginama, palaistoma vandeniu ir silpnu kalio permanganato tirpalu.
Sodinti geriausia antroje dienos pusėje, kad sodinukai sustiprėtų ir ištvertų ateinančios dienos karštį. Debesuotą dieną sodinti galima visą dieną. Sodinukai turi būti švieži, nes apvytę lėčiau vystosi, nukrenta pirmieji žiedeliai, taigi prarandamas pirmasis derlius. Sodinti verta į paruoštas duobutes tame pačiame lygyje kaip ir indelyje. Jei kotelis bus įgilintas, ims augti papildomos šaknys, todėl augalas gali nustoti augti. Pirmas laistymas - po 8-10 dienų.
Sodinami 20-25 centimetrų aukščio sodinukai dviem eilėmis. Tarpueiliai pomidorams turėtų būti 60-90 cm, tarp augalų 40 centimetrų.
Į nuolatinę vietą sodinama praėjus šalnoms. Užgrūdintus augalus galima išsodinti ir gegužės viduryje. Norint ankstyvo derliaus, pomidorai išsodinami apsaugotoje nuo vėjo skaidria plėvele lysvėje. Birželio pradžioje apsauga nuimama.
Pomidorų auginimas
Augalai formuojami skirtingai, kad duotų 5-6 žiedines šakeles. Formuojant vienstiebį krūmą, pašalinamos visos šoninės ataugos, paliekant 5-6 žiedines šakutes, virš viršutinės po 3 lapelių nukerpamas stiebas. Dvistiebiame krūme paliekama atšaka, esanti po pirmąja žiedine šakute. Pagrindiniame stiebe paliekamos 4 žiedinės šakos, nukerpant stiebą 3 lapeliai virš viršutinės žiedinės šakutės. Antrame stiebe paliekamos 2 žiedinės šakutės. Tristiebiame krūme pagrindiniame stiebe paliekamos 3 žiedinės šakutės, ataugose po 2 žiedines šakutes. Stiebas nukerpamas 2-3 lapeliai virš viršutinės žiedinės šakelės. Apkarpyti pomidorai būna didesni, vaisiai prisirpsta anksčiau ir būna skanesni.
Visu vegetacijos laikotarpiu reikia šalinti šonines šakeles, išaugančias lapų pažastyse. Kitaip krūmai sutankės, prasčiau praeis šviesa, lėčiau bręs vaisiai. Norint neapkrėsti virusinėmis ligomis, šakutės ne kerpamos, o aplaužomos. Laužiama vietoje, kur galima suimti pirštais, nepažeidžiant stiebo ir lapelio. Stiebelis paliekamas 2-3 centimetrų, geriausia procedūrą atlikti ryte. Žemaūgiai pomidorai nėra genimi.
Pirmą kartą tręšti galima 2 savaitės po pasodinimo, antrą - pradėjus vaisiams bręsti, o trečią - dar po 2-3 savaičių. Tarp pirmojo ir antrojo karto praeina ilgesnis laikotarpis, nes žiedų formavimosi laikotarpiu pomidorų verčiau netręšti, mat azoto trąšų perteklius stabdo žiedynų formavimąsi. Pirmąjam kartui daromas mišinys iš 10 l vandens, 15-20 g amoniako salietros, 60-80 g superfosfato, 40-50 g kalio druskų, 40-50 g amonio fostato. Antrajam ir trečiajam tręšimui nenaudojamos azoto trąšos. Pirmą kartą rekomenduojama tręšti karvės mėšlo tirpalu (1:5), pilant 1 litrą augalui. Gerų rezultatų duoda tręšimas per lapus.
Laistomi pomidorai retai (apie 2 kartus per savaitę), tačiau gausiai, sudrėkinant dirvą. Laistoma aplink augalą, neaplaistant stiebo. Laistoma pirmoje dienos pusėje šiltu (20-25 laipsnių) vandeniu. Kai tik dirva pradžiūna, ją reikia išpurenti, galima papilti mulčo.
Pomidorai savidulkiai, tačiau siekiant geresnio derliaus reikėtų panaudoti dirbtinį apdulkinimą. Žydėjimo laikotarpiu priešpiet kas 3-4 dienos sukrutinamas stiebas, kad žiedadulkės iš viršutinių žiedų nukristų ant apatinių. Po apdulkinimo reikėtų pomidorus palaistyti arba apipurkšti vandeniu žiedelius. Pradėjus žydėti antrai ir trečiai šakelei, apipurškiama boro rūgšties tirpalu (1 g:1 l). Žiedų šakeles verta apipurkšti augimo stimuliatoriais.
Aukštaūgiams pomidorams paremti naudojami 2-4 metrų kuoliukai. Kuoliukai kalami 0,5 metro, pririšami pomidorai.
| Neapšiltintuose šiltnamiuose pomidorai išsodinami gegužės pradžioje. Virš apatinės plėvelės 2-3 centimetrus esantis papildomas (antrasis) plėvelės sluoksnis tinka ir šilumai pakelti, ir pailgina apatinio sluoksnio tarnavimo laiką. Papildomas sluoksnis nuimamas birželio pradžioje. Viename šiltnamyje kartu auginti agurkus ir pomidorus nerekomenduojama, nes jų skirtingi temperatūros ir drėgmės režimai. Jei jau taip daroma, reikėtų pomidorus ir agurkus perskirti plėvelės siena. Pomidorai itin nepakantūs kondensaciniams lašams, todėl šiltnamyje turėtų būti įrengtas tinkamas vėdinimas. Vėdinama per šiltnamio šonuose viršutinėje dalyje įrengiamus langelius. Reikėtų taikyti sėjomainą, keisti su agurkais. Pastaruoju metu ir pomidorai, ir agurkai serga antraknoze, todėl daugiau poveikio turėtų dirvos paruošimo darbai. Dirvos ar jos viršutinio (10-15 cm) sluoksnio pašalinimas. Dirva dezinfekuojama verdančiu vario sulfato (10 l: 20 g) tirpalu, gerinama žaliąja trąša, tręšiama kaip ir dirva lauke. Pomidorai sodinami išilgai šiltnamio, darant tarpus tarp eilių priklausomai nuo šiltnamio dydžio 60-90 centimetrų, praėjimas padaromas ne mažesnis nei 60-70 centimetrų. |
Pomidorų ligos
Nuo veislės priklauso pomidorų atsparumas ligoms. Šiuolaikiniai hibridai atsparesni daugeliui ligų.
Daug pomidorų veislių kenčia nuo įvairių grybelių sukeliamo puvinio. Pažeidžiamos įvairios pomidorų dalys. Sodininkai turėtų pirkti sėklas ir sodinukus patikimose vietose, nes užkrėsti sodinukai perduos ligą ir greta esantiems augalams, užkrės dirvą ilgam. Nuolat reikia purenti dirvą prie šaknų, kad patektų oro, kuris trukdo grybeliui vystytis. Augalai gali kentėti nuo per didelio vandens kiekio, pernelyg tankaus susodinimo, šviesos trūkumo. Jei ant vaisių atsirado tamsių taškelių ar sukietėjimų - tai greičiausiai puvinys, geriausia išeitis - juos pašalinti. Norint išvengti stiebų puvinio, patartina apipurkšti tirpalais vario pagrindu.
Vienas pavojingiausių ligų - mozaikinis puvinys, pasireiškiantis lapų geltonavimu, lapai pasidengia būdinga mozaika. Sukelia ligą virusas Nicotiana virus, kurį panaikinti galima naudojant kompleksines priemones: purškimą, vakcinavimą, darbo įrankių, sėklų, auginimo konteinerių dezinfekavimą. Šiltnamiuose keičiamas gruntas, lauke keičiama sodinimo vieta.
Fitoftorozė kyla dėl didelio drėgmės kiekio bręstant vaisiams. Ant lapų viršaus atsiranda juodai baltos dėmės, apačioje formuojasi balkšvos apnašos. Vaisiai ima pūti. Ankstyvos šalnos padeda fitoftorozei vystytis. Sumažinti fitoftorozės plitimą galima kalio trąšomis. Užkrėstos augalų dalys sudeginamos. Profilaktiškai reikia reguliuoti drėgmę, retinti pomidorų lapiją.
Nuo augalinių liekanų dirvoje pomidorai gali apsikrėsti pilkuoju puviniu. Įprastai pilkasis puvinys pažeidžia stiebus, lapus ir pomidoro vaisius. Liga atsiranda stiebo apačioje, o vaisius pažeidžiamas nuo kotelio, ant vaisiaus atsiranda greitai plintanti pilka dėmė. Paviršius pasidengia apnašomis ir tampa vandeningas. Kovojama su pilkuoju puviniu derinant sėjomainą, šalinant augalų likučius, parenkant ligai atsparias veisles, dezinfekuojant sėklas, naudojami fungicidai.
Azoto, kalio, fosforo trūkumas ar perteklius taip pat gali pakenkti pomidorams. Kalio trūkumas padeda vystytis pilkajam puviniui, vystosi lapų džiūvėsis, pomidorų vaisiai būna rūgštūs. Rūgštumas bus ir jei trūks azoto., nors jo trunkant galima ir nesulaukti vaisių, nes žiedeliai nukrenta tai ir neatsivėrę, lapai geltonuoja. Azoto trūkumą mažina amoniako junginiai, tačiau svarbu nepertręšti, nes ima suktis lapai, sustoja augimas. Azoto perteklius reguliuojamas kalio junginiais.
Fosforo trūkumą rodo tamsėjantys lapai, jie parausta, nukrenta.
Balti taškai - fosforo perteklius.
Itin dažnai laistomi pomidorai gali susirgti pašaknio juoduliu: pajuoduoja ir ima pūti priešakinė augalo dalis. Mažinamas laistymas, pakeičiamas temperatūrų režimas, pašalinami silpni augalai.
Esant itin dideliems karščiams, pomidorai (vaisiai) neraudonuoja, nes karštis neigiamai veikia raudonojo pigmento atsiradimą.
Kaip ir daugelis bulvinių augalų, pomidorai kenčia nuo kolorado vabalo (Leptinotarsa decemlineata), kuris daugiausia pažeidžia jaunus lapus ir stiebelius. Kovojama purškimu, renkami suaugę vabalų ir lervos.
Bulvinio pelėdgalvio (Hyeroecia micacea) vikšrai gadina stiebus. Dirva kalkinama, pašalinama pažeistos augalų dalys.
Pomidorų derliaus nuėmimas
Geriausia, jei pomidorai subręsta ant krūmo. Kuo ilgiau vaisius liks ant krūmo, tuo bus geresnio skonio, aromato, bus daugiau vitaminų. Jei nuraškomas nesubrendęs vaisius, pailgėja jo saugojimo laikotarpis, tačiau nukenčia kokybė. Rausvai žali pomidorai turi 2-3 kartus mažiau vitaminų, cukrų, aminorūgščių.
Pomidorų veislės
Pomidorai skirstomi į determinantiniai ir interminantinius. Determinantiniai arba krūminės veislės, augti sustoja atsiradus mažų pomidoriukų užuomazgoms. Tokie pomidorai patogūs auginti konteineriuose, greičiau subręsta.
Interminantinės veislės auga iki pat šalčių. Yra tarpinių veislių, kurios nustoja augti atsiradus mažų pomidoriukų užuomazgoms, tačiau, nuėmus derlių, pauga ir duoda antrą derlių.
Veislės skirstomos pagal vaisiaus dydį ir formą. Dažniausia prekiaujama apvaliais lygaus paviršiaus pomidorais. Viena didesnių grupių - mėsingieji pomidorai, dažniausia netaisyklingos formos, paviršius briaunotas. Populiariausia rūšis - vadinamosios jaučių širdys. Slyviniai pomidorai auginami derlingose dirvose ir dažniausiai naudojami pastoms ir padažams. Maži vyšniniai pomidorai puikiai tinka salotoms. Vynuoginiai pomidorai taip pat puikiai tinka salotoms.
Ne retenybė geltoni, oranžiniai, rožiniai, rudi ar net juodi pomidorai.
Siekdami kokybės (skonio, kvapo), sodininkai dažniausiai renkasi pirmines veisles. Tai interminantinės veislės, jų vaisiai mėsingi, briaunoti. Šios veislės mažiau atsparios ligoms ir ne tokios derlingos. Savo kokybe šioms veislėms mažai nusileidžia hibridinės veislės, jos atsparesnės ligoms ir duoda gausų derlių.
Siekdami kokybės (skonio, kvapo), sodininkai dažniausiai renkasi pirmines veisles. Tai interminantinės veislės, jų vaisiai mėsingi, briaunoti. Šios veislės mažiau atsparios ligoms ir ne tokios derlingos. Savo kokybe šioms veislėms mažai nusileidžia hibridinės veislės, jos atsparesnės ligoms ir duoda gausų derlių.
Rinktis reikėtų labiausiai konkrečioms sąlygoms tinkančią šiltnamio ar lauko veislę, pagal aukštį: žemaūgius ar aukštaūgius, pagal tai, norite ankstyvo ar vėlyvo derėjimo veislės (LA - labai ankstyvi, A - ankstyvi, VA - vidutiniškai ankstyvi, VV - vidutiniškai vėlyvi), pagal atsparumą ligoms, reiktų atsižvelgti į skynimo laikotarpį (determinantiniai ir interminantiniai) ir vaisiaus paskirtį (konservavimui, salotoms, sumuštiniams, ilgai laikysite, parduosite).
| Straipsnio šaltinis: | |