Ridikėlių auginimas

Ridikėlis (Raphanus sativus var. radicula). Ridikėliai yra bastutinių (Brassicaceae) šeimos ridikų (Raphanus) genties kultūrinis augalas.

Labai ankstyva ridikėlių veislė

DE DIX HUIT JOURS (18 DIENŲ)

SĖKLOS JUOSTOJE

Manoma, kad jie kilę iš Egipto ir Kinijos, per Graikiją paplito Europoje. Ridikėliai gerokai vėlyvesnės kilmės, greičiausiai išvesti selekcijos būdu iš ridiko viduramžių Europoje. Šiais laikais darže sutinkami apvalūs, pailgi, rožiniai, violetiniai, raudoni, balti, aštresnio ar švelnesnio skonio ridikėliai.
Tai viena pirmųjų pavasario daržovių, puiki priemonė nuo pavasarinės avitaminozės. Ridikėliai turtingi C, B1, B2, PP vitaminų, įvairių fermentų, gerai įsisavinamų kalio, natrio, geležies, fosforo mineralinių medžiagų. Ridikėliuose gausu baltymų, pasižymi antiseptinėmis savybėmis, jame yra garstyčių aliejaus, kurio kartokas skonis puikiai dera ruošiant salotas ir mėsos patiekalus. Valgomi ir ridikėlių lapai, kurie yra net turtingesni vitaminų ir mineralinių medžiagų. Ridikėliai gerina apetitą, maistinės skaidulos šalina iš organizmo cholesterolį, sunkiuosius metalus ir radionuklidus.
Ridikėliai greitai auganti daržovė, gali būti auginama kaip priešpasėlis prieš vėlyvesnes kultūras (pomidorus, agurkus). Galima gauti keletą derlių per metus, tai svarbi komercinė daržovė.

Ankstyva ridikėlių veislė

FIESTA

Dirvos paruošimas

Tinkamiausios yra lengvesnės, purios ir derlingos dirvos, geriausia priesmėlis, prasčiau priemolis. Priemolio dirvose reikėtų pagerinti aeraciją - įterpti 0,5 kibiro komposto 1 kvadratiniam metrui. Ridikėlių negalima auginti po kopūstų ir ridikų, tiks moliūgai, bulvės, ankštinės (žirniai, pupelės). Ruošiant dirvą negalima naudoti šviežių organinių trąšų, ridikėliai augins lapus, ne šakniavaisius. Puikiai dirvą pagerins ir padidins derlių sideratai (žaliosios trąšos) - jie užkasami iš rudens, tik netinka garstyčios ir rapsai.

Ridikėlių veislių mišinys

RIESEN VON ASPERN, VIOLA, SNIEŽKA

SĖKLOS JUOSTOJE

Ankstyvų ridikėlių veislė

ALBENA

Ankstyvų ridikėlių veislė

CHERRY BELLE

Ridikėlių sėjimas

Ridikėliai auginami lauke ir šiltnamiuose. Auginimui turėtų būti parinkta saulėta vieta. Šešėlyje auga lapai, o šakniavaisiai būna smulkūs. Ridikėliai auginami atskirose lysvėse, tačiau galima auginti ir lėčiau augančių daržovių: morkų, burokėlių, salierų, gūžinių kopūstų tarpueiliuose. Lysvės daromos neaukštos, iki 10-12 centimetrų. Sėjamos sausos ir pamirkytos sėklos, pirmą kartą vos pasitraukus įšalui. Ridikėliai atsparūs šalčiui, ima augti esant 4-5 laipsnių temperatūrai, ištveria šalnas iki 2-6 laipsnių. Tinkamiausia augimo temperatūra 18-22 laipsniai šilumos. Ridikėliai sėjami pražydus šalpusniams (kovo pabaigoje, balandžio pradžioje). Iki pirmojo tikrojo lapelio susiformavimo galima uždengti plėvele, vėliau uždengti nebent prieš šalnas. Per šiltai laikomų ridikėlių lapai auga geriau.
Norint gauti derlių, ridikėliai sėjami kas 15 dienų iki gegužės pabaigos, dienai pailgėjus ridikėliai pernelyg greitai auga, ima žydėti ir pasidaro netinkami naudoti. Šiltesniu laikotarpiu šakniavaisius ir lapus aktyviai puola kenkėjai. Ridikėlius birželio ir liepos mėnesiais galima auginti dirbtinai pridengus tamsiomis plėvelėmis, darant 14-15 valandų dieną. Kiti keli sėjimai be pridengimo gali būti rugpjūčio, ar rugsėjo mėnesį. Švelnesnį rudenį suspėja subręsti spalio mėnesį pasėti ridikėliai.
Tarpai tarp ridikėlių eilių 8-10 centimetrų, tarp ridikėlių 4-5 centimetrai. Didesnius šakniavaisius vedančioms veislėms atstumai daromi didesni 22x8. Sėjama į 1,5-2 centimetrų gylį. Atstumai rašomi kiekvienos konkrečios veislės auginimo rekomendacijose.

Ridikėlių auginimas

Išaugus pirmajam tikrajam lapeliui ridikėliai retinami. Daigai paliekami kas 4-5 centimetrai, nepakankamai išretinus gero ridikėlių derliaus neverta tikėtis. Jie labai imlūs drėgmei, dirvą reikia palaikyti drėgną, išdžiūvus dirvai, ridikėliai bus kieti ir neskanūs. Šlapiose dirvose taip pat nemėgsta augti. Laistoma kas 2-3 dienos, dirva turėtų pramirkti 5-7 centimetrus, karštomis dienomis laistoma kasdien, skaičiuojant 5-8 litrus 1 kvadratiniam metrui. Jei ant dirvos paviršiaus palaisčius susidaro plutelė, reikėtų mulčiuoti durpių ar gerai perpuvusio komposto 0,5 cm sluoksniu.
Užauga ridikėliai greitai, ankstyvos veislės subręsta per 18-30 dienų nuo išdygimo, vidutinio ankstyvumo per 35-40 dienų. Ankstyvosios labiau tinka pavasariniam sėjimui, ilgiau augančias verčiau sėti rudeniniam derliui.
Ridikėliai raunami atsitiktine tvarka, išrenkant didžiausius. Neverta laukti peraugimo, nes jie greitai kietėja, ima pulti kenkėjai.
Jei ridikėliai silpnai auga, reikėtų papildomai patręšti: 15-20 g amonio salietros, 15-20 g superfosfato, 10 g kalio chlorido į 1 kvadratinį metrą. Geriausia trąšas įterpti kaip tirpalą.

Ridikėlių auginimas šiltnamiuose

Šildomuose šiltnamiuose ar ant palangės ridikėlius galima auginti ištisus metus, tamsiuoju laikotarpiu papildomai pašviečiant. Pasėjus palaikoma 16-18 laipsnių temperatūra, daigams pasirodžius temperatūrą reikėtų sumažinti. Auginti ant palangės imami 5 centimetrų skersmens vazonėliai, į kuriuos dedamos 2-3 sėklos, o išdygus paliekamas stipriausias daigas.
Šiltnamiuose ar inspektuose ridikėlius galima sėti kovo pradžioje.

Ridikėlių ligos ir kenkėjai

Kryžmažiedžių šeimos ridikėlius puola kryžmažiedžiams kenkiantys vabzdžiai. Šakniastiebiams pakenkti gali kopūstinės musės lervutės, straubliukai, spragšių lervutės. Lapams kenkia kopūstinio baltuko vikšrai, kopūstinės kandys, lapgraužiai, kopūstinis pelėdgalvis. Kovojama apdulkinant tabako dulkėmis arba pelenais.
Pavasarinės kopūstinės musės. Baltos kirmėlaitės pažeidžia ridikėlių šakniavaisius, išgrauždamos takus. Daugiausiai žalos padaro vėliau augantiems ridikėliams. Apsisaugoma pašalinant visas sukirmijusias liekanas, ankstyva sėja, naikinant kryžmažiedes piktžoles.
Labiausiai paplitusios ridikėlių ligos - alternariozė, bakteriozė, pilkasis ir baltasis puvinys, fomozė, fuzariozė, juodoji kojelė, netikroji miltligė, lapų mozaika. Kovojama su ligomis pašalinant iš lauko augalų liekanas, išlaikant sėjomainą, neauginant ridikėlių šlapiose dirvose.
Baltasis puvinys. Grybelinis susirgimas, pažeistos vietos praranda spalvą, pavandenija, pasidengia baltu pelėsiu.
Ridikėlio mozaika. Virusinis susirgimas, ridikėlis silpniau auga, lapai pasidengia mozaika, deformuojasi, silpna gyslų nekrozė.

VISAS MŪSŲ SIŪLOMAS RIDIKĖLIŲ VEISLES RASITE ČIA>>

Straipsnio šaltinis:

atgal į viršų