Špinatų auginimas

Špinatai

Špinatai - vienmečiai balandinių šeimos dvinamiai augalai.

Manoma, kad špinatų gimtinė - Mažoji ir Vidurinė Azija, Persija. Europą špinatai pasiekė viduramžiais per Ispaniją. Labai vertinga daržovė, o Prancūzijoje vadinama daržovių karaliumi ir skrandžio šluota.

Vertinami už lapuose esančias naudingas medžiagas. Teigiama, kad reguliariai valgant špinatų stabdomas piktybinių auglių vystymasis. Špinatai plačiai naudojami dietologų ir vaikų maistui, nes juose gausu beveik visų žinomų vitaminų, mineralinių druskų, ypač geležies. Jie lengvai įsisavinami. Šviežias špinatas turi 2,3 proc. baltymų, 1,7 proc. angliavandenių, 0,3 proc. riebalų, 0,6 proc. ląstelienos ir 93,3 proc. vandens. Daug provitamino A (karotino), vitamino C ir B grupės vitaminų.

Naudinga valgyti sergant nervų sistemos ligomis, išsekimu, mažakraujyste, anemija, hipertonija, cukriniu diabetu, gastritu. Rekomenduojama špinatais maitinti sveikstančius po sunkios ligos. Pasižymi laisvinamuoju, šlapinimąsi skatinančiu priešuždegiminiu poveikiu. Nerekomenduojama tiems, kurie serga šlapimo sistemos, inkstų, tulžies akmenų ligomis ir podagra.

Špinatai prėsko skonio. Kulinarijoje dažniausiai naudojami pertrinti - sriuboms ar salotoms. Puikiai dera su kiauliena, muskato riešutais, sūriu, kedrų riešutėliais, pomidorais. Kartu su citrinomis primins rūgštynes.

Maistui naudojami švieži lapai, kol nepradėjo augti stiebas. Stiebui formuojantis augalas ima kaupti rūgštynių rūgštį.

Dirvos paruošimas

Špinatai auginami gerai įdirbtoje, derlingoje žemėje. Geriausiai tinka gerai drėgmę laikantis, tačiau neįmirkęs humusingas priemolis. Smėlingoje dirvoje špinatus reikės gausiai laistyti. Špinatams reikalingos neutralios dirvos (5,5 pH). Geriausia sodinti po organinėmis trąšomis tręštų daržovių: bulvių, kopūstų. Špinatai į tą pačią vietą sodinami po 3 metų. Ankstyvam ir vėlyvam derliui parenkamas šviesus plotas, apsaugotas nuo šiaurės ir rytų vėjų, tiks su nuolydžiu į pietinę pusę.

Ruošiama dirva iš rudens, giliai sukasama, įterpiama 1 kv./m 30 g

superfosfato ir 15 g kalio chlorido. Jei dirva rūgšti, reikėtų kalkinti. Pavasarį į 1 m² įterpiama apie 30 g amoniako salietros, 5 g kalio chlorido arba kompleksinės trąšos daržovėms, kuriose yra daugiau kitų špinatams reikalingų mikroelementų. Kalio trąšų reikėtų nepadauginti, nes nuo kalio trąšų špinatų stiebai labai greitai auga ir medėja.

Špinatų sėjimas

Špinatai - atsparūs šalčiui, nes sėklos dygsta ir esant vos +4 C, daigai ir suaugę augalai ištveria šalnas iki - 6 C. Tinkamiausia jų augimo temperatūra + 15 C. Tinkamomis sąlygomis špinatai užauga per 30-45 dienas. Greita auga, tad gali būti sėjami tarp lėtai augančių daržovių - žirnių, pupų. Sėklos sudedamos į šlapią skudurėlį, pamerkiamos į silpną kalio permanganato tirpalą, ištraukus palaukiama, kol išbrinks - daigai pasirodys 4-5 dienomis greičiau. Prieš sėjant sėklos padžiovinamos, kad nesuliptų. Sėjami špinatai balandžio pradžioje, pražydus šalpusniams. Sėjama 4-5 eilių juostomis, atstumai tarp juostų 50 cm, tarp eilių 20 cm. Daromi 4 cm gylio grioveliai, suberiamos sėklos kas 2-3 cm. Paviršius išlyginamas, kad sėklos būtų apie 2 cm gylyje, žemė suspaudžiama grėbliu ar nesunkiu volu. Išdžiūvusią dirvą reikėtų palaistyti. Norint gauti papildomą derlių, galima sėti kelis kartus - iki gegužės vidurio, vėliau špinatai auga smulkesni, greičiau ima žydėti. Vasarą sėjant reikėtų rinktis pavėsį. Rudenį galima gauti dar vieną ar kelis špinatų derlius. Sėjama rugpjūčio pabaigoje. Ypač ankstyvam derliui špinatai gali būti sėjami iš rudens. Sėjama į paruoštą dirvą vėlai rudenį, atėjus šalčiams, kad nespėtų sudygti. Sėjama į lengvesnes dirvas, o sunkesnių dirvų aeracija pagerinama durpėmis, smėliu ar gerai perpuvusiu kompostu

Špinatų auginimas

Pasirodžius pirmiesiems tikriesiems lapeliams geresnį derlių galima gauti palaisčius kalio arba amonio salietros tirpalu (10 l /20g). Laistoma taip, kad 1 m² tektų 6-8 l tirpalo. Palaisčius būtina palieti švariu vandeniu, kad trąšos nenudeginti daigelių. Špinatai labai reiklūs drėgmei, jos trūkstant ima auginti stiebus, lapai grubėja. Laistoma gausiai, apie 20 l per savaitę 1 m², geriausia vakare. Paaugę (3-4 savaitės po pasėjimo) špinatų daigai retinami - paliekami 8-10 cm tarpai. Jauni išrauti augalai gali būti naudojami maistui. Vėliau raunama kas antrą augalą. Augalai mėgsta purenimą, turi būti ravimi. Prasčiau augančius galima palaistyti tokiu pat tirpalu, koks naudojamas laistant išdygusius.

Špinatų derliaus surinkimas

Derlius imamas tada, kai užauga 5-6 lapai. Apatiniai lapai skabomi arba nupjaunamas visas augalas prieš imant formuotis žiedynui. Špinatai iš karto naudojami, gali būti konservuojami ar šaldomi. Surinkti galima 1,5 - 2 kg lapų iš 1m². Nuėmus ankstyvą derlių, į tą pačią vietą galima pasėti agurkus ar pomidorus.

Špinatų ligos

Siekiant išvengti ligų, būtina išlaikyti sėjomainą, į tą pačią vietą nesodinti 3 metus. Jie auginami toliau nuo runkelių, ravimi.

Dažniausiai susiduriama su netikrąja miltlige. Ant lapų paviršiaus atsiranda geltonų dėmių, apačioje - pilkai violetinių apnašų. Dėmių vietos džiūsta, lapai raitosi, augalas prastai vystosi. Palankios vystymosi sąlygos - drėgnas, vėsus oras, per gausiai patręšta azoto trąšomis. Kovojama šalinat užsikrėtusius augalus, naudojant sveikas sėklas ir jas beicuojant.

Sunkiose ir tankiose dirvose gali špinatai susirgti šaknies puviniu. Šaknies kaklelis juoduoja, neplatėja, augalai išgula. Padės dirvos purenimas.

Straipsnio šaltinis:

atgal į viršų