Tai kaloringa daržovė, turinti daug cukraus, baltymų, vitaminų. Viena vertingiausių burokėlių ypatybių ta, kad juose daug natūralių mineralinių druskų, kurios padeda stiprinti kraują, gelbsti sergant kepenų ligoms. Iš kitų daržovių išsiskiria tuo, kad turi daugiausiai jodo ir yra geras dietinis produktas.
Burokėlių veislę pasirinkti nesunku. Jų ne tiek daug, kaip kitų daržovių. Patartina mėgėjiškame darže auginti bent dvi veisles. Vieną ankstyvąją, kitą vėlyvesnę, kuri bus skirta saugoti žiemai.
Sėjami kelis kartus: ankstyvam naudojimui – kai tik galima pradėti dirbti dirvą, skirti laikyti – iki birželio vidurio. Burokėlis – ilgos dienos augalas, labiau už kitas šakniavaisines daržoves mėgstantis šilumą bei šviesą. Anksti pasėtų burokėlių daigai apšąla, todėl augalai gali pražysti. Gerai auga nepiktžolėtame, vidutinio drėgnumo derlingame priemolyje. Nepakenčia rūgščios dirvos. Reikia nepersistengti šias daržoves tręšti azotu, nes jos linkę kaupti nitratus. Burokėliams būtinas elementas – boras. Trūkstant jo, burokėliai serga viršūniniu sausuoju vidurinių lapų puviniu.
Norint gauti gausesnį šakniavaisių derlių, būtina retinti. Pirmą kartą retiname po 10 dienų nuo sudygimo, antrąjį – kai augalai turi 4–5 tikruosius lapelius. Tarp augalų paliekame 8–10 cm tarpus. Išretintus daigelius galima naudoti atsodinimui. Nerekomenduojama tręšti šviežiu mėšlu.
Dirvoje, kuri buvo tręšta šviežiu mėšlu, burokėlius galima auginti po 2–3 metų.
Tai kaloringa daržovė, turinti daug cukraus, baltymų, vitaminų. Viena vertingiausių burokėlių ypatybių ta, kad juose daug natūralių mineralinių druskų, kurios padeda stiprinti kraują, gelbsti sergant kepenų ligoms. Iš kitų daržovių išsiskiria tuo, kad turi daugiausiai jodo ir yra geras dietinis produktas.
Burokėlių veislę pasirinkti nesunku. Jų ne tiek daug, kaip kitų daržovių. Patartina mėgėjiškame darže auginti bent dvi veisles. Vieną ankstyvąją,...
