Antano ir Mildos daržininkystės patarimas: „Visų pirma reikia mylėti gamtą“

Apie 1973 m., kai įsigijome kolektyvinį sodą ir prasidėjo mūsų sodininkavimo ir daržininkavimo era. Sunku nebuvo, nes patirtis jau buvo sukaupta ravint „kolchozo“ cukrinių runkelių normas, raunant paskirtą linų plotą ir prižiūrint tėvų daržus.

Susidomėjimas daržininkyste kilo iš įvairių paskatų. Pirmiausia norėjosi pakeisti aplinką, malonus procesas buvo namelio statyba, o visų geriausia – malonumas matant savo darbo vaisius.

Tiesa, daržininkavimas, palyginti su įdėtu darbu, naudos duoda mažai, bet užtat visuomet esi tikras, kad valgai ekologiškas daržoves ir vaisius.

Be to, kai dirbi sode ar darže, sustoja laikas, žemė, kada ją dirbi, suteikia energijos. Po darbo darže aplanko smagus nuovargis, miegas būna kaip niekad geras ir gilus. Darže smagu gėrėtis augančiais augalais, juos globoti.

Tiems, kas nori tapti gerais sodininkais ir daržininkais, turime kelis patarimus. Visų pirma reikia mylėti gamtą, netingėti prižiūrėti augalų, domėtis literatūra, o svarbiausia – gėrėtis aplinka ir gyvūnija. Daržovės visos įdomios ir naudingos, taigi reikia visas mylėti ir mėgti.

Nereikia nusiminti po pirmų nesėkmių. Patirtis ateina po truputį. Ji įgyjama dirbant ir eksperimentuojant. Gulėdamas patirties neįgausi.

Patys, kaupdami patirtį, skaitome literatūrą, kalbamės su žmonėmis, mokomės iš savo klaidų ir pavykusių eksperimentų. 

Visos gudrybės, norint gausaus derliaus, labai paprastos: reikia rūpintis augalais ir juos prižiūrėti, neužleisti piktžolėmis, laikytis agrotechnikos taisyklių. Nors darže pavargstame, tačiau nuotaika gera, jeigu ką ir skauda – žinai, kad gyvas.

Savo patirtį perduodame visiems, kas domisi. Paslapčių jokių neturime, o jaunimas labai užsiėmęs kitais darbais, taigi iš jaunimo mažai besidominčiųjų.

Šiemet ypač didžiuojamės, kad užderėjo vijoklinės šparaginės pupelės. Ankštys – iki 25 cm ilgio, skanios, šiek tiek primena grybus.

Įsimintinas nutikimus sode – kai pas mus po aviliu įsikūrė ežienė su ežiukais. Neskaičiavome, kiek jų ten, kad nesudrumsti ramybės, bet džiaugiamės, koks gražus ežiukų kamuoliukas įsikūrė kaimynystėje.