Liesdama žemę, 50 metų daržininkaujanti Marija pamiršta visus rūpesčius

Mano vardas Marija. Aš vis dar laikau save daržininke mėgėja, nors tuo užsiimu jau daugiau kaip 50 metų.

Daržininkyste susidomėjau, ko gero, kaip ir daugelis – su šeima turime kolektyvinį sodą.

Daržininkauti man patinka ir dėl to, kad nereikėtų daržovių pirkti parduotuvėje, ir dėl to, kad savos daržovės yra sveikesnės. Be to, daržininkauti man malonu. Pabūnu gryname ore, pajudu, pamirštu rūpesčius. Kitaip tariant, daržininkystė man – ir malonumas, ir nauda, ir sveikata.

Norint tapti daržininku, svarbiausios savybės yra meilė, kantrybė ir optimizmas, o patirtis ateina metams bėgant.

Man pačiai darže labiausiai patinka sąlytis su žeme, taip pat patinka stebėti, kaip dygsta mano pasėtos sėklos, auga mano pasodinti augalai.

Po darbų darže dažniausiai jaučiuosi lengvai pavargusi, bet kartu ir pailsėjusi. Mėgstu auginti agurkus, pomidorus, salotas, šparagines pupeles.

Žinių apie įvairių daržovių auginimą semiuosi įvairiai: bendrauju su kaimynais, skaitau naudingą informaciją žurnaluose ir laikraščiuose.

Specialių gudrybių, kurios padėtų sulaukti gausesnio derliaus, tarsi neturiu, bet stengiuosi sėti ir sodinti remdamasi kalendoriumi ir, žinoma, patirtimi.

Pastebiu, kad daržininkystės patirtis ir apskritai šitas užsiėmimas jaunimui nelabai rūpi, bet jei kas nors domisi, visada paaiškinu, patariu.

Daržininkaujant nutinka ir linksmų istorijų. Kartais jos būna dviprasmiškos. Štai pasiskundžiau kartą vaikams, kad nespėju obuolių derliaus tvarkyti, tai kitais metais sūnus senas obelis išpjovė.