Augalų apsauga nuo kenkėjų ir ligų
Kovai su augalų žaladariais (kenkėjais, patogenais, piktžolėmis) naudojamos įvairios priemonės ir metodai. Metodo pasirinkimas priklauso nuo žaladario rūšies, naudotojo poreikio ir galimybių, metodo savikainos ir taikymo technologijos. Šiuo metu yra išskiriami 7 augalų apsugos metodai, iš kurių efektyviausias yra intergruotas augalų apsaugos metodas, kai integraliai taikant agrotechnines, mechanines, fizines, chemines ir biologines priemones pasiekiamas didžiausias, ilgalaikis ir tvarus augalų apsaugos efektyvumas. Populiariausias ir labiausiai prieinamas sodininkams yra cheminis augalų apsaugos metodas. Augant „žaliosios" ir „ekologiškos" gyvensenos propoguotojamas populiarėja ir biologinis augalų apsaugos metodas pagrįstas augalų turinčių fitocindinių ypatybių arba jų preparatų (iždiovintos augalų dalys, aliejai, užpilai, ekstraktai, trauktinės, nuoviros, milteliai) naudojimu. Prie biologinių metodų priskirtinas ir mikrobiologinių (probiotinių) bei bioorganinių tirpalų naudojimas. Kaip atskira metodą, kuris dar nėra suformuotas galima būtu išskirti augalų augimo veiksnių parametrų keitimo, tręšimo, skiepijimo, selekcijos, augimo reguliatorių naudojimo priemones stiprinančias ir įtakojančias augalų atsparumą žaladariams, t.y. imunitetą.
Augalų apsaugos priemonės klasifikuojamos pagal žaladarių grupes, naudojimo ir veikimo būdą, cheminę sudėtį ir kitus požymius. Populiariausia yra klasifikacija pagal naudojimo tikslą: insekticidai - prieš kenksmingus vabzdžius, akaricidai - prieš erkes, nematocidai - prieš nematodus, limacidai - prieš šliužus ir sraiges, rotendicidai - prieš graužikus, atraktantai - kenkėjų vyliojimo priemonės, repelentai - kenkėjų atbaidymo priemonės, fungicidai - prieš patogenus (ligų sukelėjus), antiseptikai - medienos apsaugai nuo mikroorganizmų.
Augalų apsaugos taikymo laikas yra apsprendžaimas augalų augimo ir vystymosi fazėmis, kurios tampa savotišku orientyru apdorojant augalus, nustatant bendrą, maksimaliai leistina apdorojimų skaičių. Sodininkams mėgėjams reikėtų įsisąmoninti, kad norint turėti gausų ir kokybišką daržovių, uogų ir vaisių derlių, gyvybingus ir gražius dekortyvynius augalus, sodrios žalumos pripildytą veją reikia augalus apdoroti mažiausiai penkis kartus per metus iš kurių 2-3 purškimai turi būti atlikti pavasarį ir kurių reikšmingumas yra pats didžiausias. Tai nereiškia, kad reikia purkšti vien cheminėmis augalų apsaugos priemonėmis. Dabar yra didžulė pasiūla įvairių organinių trąšų, augimo aktyvatorių, stimuliatorių ir reguliatorių, repelentinių priemonių, pramoninių cheminių medžiagų kurių tinkamas ir savalaikis naudojimas apsaugo tiek nuo kenkėjų, tiek nuo ligų. Gal ne tokiu efektyvumu kaip pesticidai, tačiau dėl potencialiai mažesnės žalos aplinkai ir gamtai taip pat plačiai naudotini augalų apsaugoje. Taip pat reikai atkreipti dėmesį ir atsižvelgiant į augalų apsaugos priemonių pasiūlą, naudojimo laiką, gaunamą efektyvumo sinergiją tose pačiose augalų apsaugos fazėse - insekticidinės ir fungicidinės priemonės naudotinos kartu.
Augalų apsauga nuo kenkėjų ir ligų anksti pavasarį (iki pumpurų sprogimo)
Augalų apsaugos tikslas - sunaikinti peržiemojusius žaladarius, užkirsti kelią jų dauginimuisi. Priklausomai nuo augalų buveinės vietos pirmąjį augalų apsaugos apdorojimą galima atlikti atsizvelgint į temperatūrą - uždarų patalpų augalus ir uždarą gruntą galima apdoroti bet kada, lauko augalus -kai vidutinė kelių parų iš eilės temperatūra siekia 5-10 laipsnių šilumos. Šaltesniu oru tai daryti nepatartina, nes apdorojimai būna neefektyvūs ir neduoda laukiamos naudos. Tinkama temperatūra lauko augalams purkšti mūsų klimato sąlygomis dažniausiai susiformuoja kovo pabaigoje.
Per ilgą žemdirbystės gyvavimo laikotarpį yra pastebėta, kad tam tikri mikroelementai turi keleriopą paskirtį, t.y. veikia ne tik kaip trąša bet ir kaip patogenų vystymąsi slopinančios medžiagos, todėl šios medžiagos buvo pradėtos naudoti ne tik tręšimui bet ir ligų prevencijai (kaip fungicidas). Ankstyvą pavasarį šios medžiagos naudotinos purkšti uogienojus, vaismedžius, vaikskrūmius, dekoratyvynius augalus, vejas, šiltnamių konstrukcijas, šiltnamio grunto paviršių prieš perkasimą. Bendrai kenkėjų ir ligų poveikio prevencijai ankstyvą pavasarį iki pumpurų sprogimo naudotinas specialus GARDEX mikroelementinių trąšų rinkinys (8 % skiedinys); karbamidas (7 % skiedinys). Bendrai žaladarių prevencijai stipriai padeda savalaikis ir tinkamas medelių baltinimas kalkėmis. Kenkėjų prevencijai naudotinas kalio muilas „Žalias" (5 % skiedinys). Patogenų prevencijai naudotinas vario sulfatas ir jo pagrindu pagaminti rinkiniai „Bordo" bei „Burgundija" (1 % skiedinys); geležies sulfatas " (1 % skiedinys). Šiltnamio konstrukcijų fumigaciniai dezinfekcijai ir dezinsekcijai naudotina siera (30 g/m3).
Iš pesticidų augalų apsaugai naudotinas vario kilmės fungicidas Champion 50 WP (0,5 % skiedinys), fungicidai Score 250 EC (0,02 % skiedinys) ir Topas 100 EC (0,05 % skiedinys). Efektyvi šiltnamio konstrukcijų ir dirvos paviršiaus dezinfekcijos priemonė būtų mišinys sudarytas iš fungicido Previcur Energy (0,15 %) ir insektoakaricido Mavrik 2 F (0,05 % skiedinys).
Kaip biologinė priemonė kenkėjų ir ligų poveikio prevencijai ankstyvą pavasarį naudotinos organinės ar mikroelementinės trąšos praturtintos botaniniais ekstraktais: prieš kenkėjus - Konflic (0,2 % skiedinys) ar Matrinal B (0,3 % skiedinys); prieš patogenus - Flama (0,15 % skiedinys) ar Copfort (0,3 % skiedinys)
Augalų apsauga nuo kenkėjų ir ligų pavasarį (iki žydėjimo)
Augalų apsaugos tikslas - sunaikinti dar nesunaikintus peržiemojusius žaladarius, jų padėtus kiaušinėlius ir jaunas lervas, užkirsti kelią „atvykėlių įsikūrimui". Oras jau būna sušilęs, vietomis iki 20 laipsnių šilumos (balandžio pabaiga). Atgijusi gamta ir suaktyvėjusi augalų vegetacija suformuoja naujus augalų apsaugos iššūkius - atsiranda gegužės šalnų pavojus, tiek šiltų ir drėgnų oro masių, tiek gyvūnų dėką pradeda daugintis, aktyviai ieškoti maisto ir plisti augalų žaladariai, „atsibunda" naujos jų rūšys.
Iš mikroelementinių trąšų ligų profilaktikai naudotini rinkiniai „Bordo" bei „Burgundija" (0,5 % skiedinys); kenkėjų prevencijai - kalio muilas „Žalias" (5 % skiedinys).
Iš pesticidų anksčiau naudoti fungicidai: Champion 50 WP (0,5 % skiedinys), Score 250 EC (0,02 % skiedinys), Topas 100 EC (0,05 % skiedinys). Plačiai visų augalų profilaktiniai apsaugai taikytinas sisteminis fungicidas Previcur Energy (0,15 % skeidinys). Iš insekticidų - Decis Mega (0,04 % skiedinys), insektoakaricidas Mavrik 2 F (0,07 % skiedinys). Būtina ir privalu apdorojant augalus daryti bendrus pesticidų mišinius, praturtinti juos NPK feertigacinėmis trąšomis (0,3 % skeidinio) ir tirpalo lipnumą didinačiomis nejoninėmis medžiagomis Lip Top (0,04 % skiedinys).
Iš biologinių priemonių: prieš kenkėjus - Canelys (0,2 % skiedinys) ar sistemiškai veikiantis Deffort (0,3 % skiedinys); prieš erkes - Alsupre (0,2 % skiedinys), prieš patogenus - Funres (0,25 % skiedinys) ar Microfort (0,3 % skiedinys).
Šiuo metu laiku suaktyvėja ir kiti kenkėjai - kurmiai (naikintini rotendicidais užnuodytais masalais ar išbaidomi biocidiniais repelentais), skruzdelės ir kiti ropojantys vabzdžiai (biocidiniai insekticidai, Mavrik 2 F (0,1 % skiedinys), Canelys (0,3 % skiedinys), Konflic (0,3 % skiedinys).
Augalų apsauga nuo kenkėjų ir ligų pavasarį-vasarą (po žydėjimo)
Augalų apsaugos tikslas - sunaikinti naujas žaladarių kartas, išsaugoti gerą augalų stovį būsimam derliui. Oras jau yra šiltas dažnai net per karštas augalų apsaugos priemonių naudojimui, dažni lietūs, kurie irgi nepadeda kokybiškai priežiūraii. Taip pat rytiniai rūkai yra puikus pagalbininkas miltligės ir fitoftoros plitimui.
Iš mikroelementinių trąšų ligų profilaktikai naudotini rinkiniai „Bordo" bei „Burgundija" (0,5 % skiedinys); kenkėjų prevencijai - kalio muilas „Žalias" (5 % skiedinys).
Iš pesticidų anksčiau naudoti fungicidai: Score 250 EC (0,02 % skiedinys), Topas 100 EC (0,05 % skiedinys). Plačiai visų augalų profilaktiniai apsaugai taikytinas sisteminis fungicidas Previcur Energy (0,15 % skeidinys). Bulvių ir pomidorų apsaugai naudotini fungicidai Champion 50 WP (0,6 % skiedinys), Infinito (0,4 % skiedinys), Gloria, (0,5 % skiedinys), Revus (0,12 % skiedinys). Kolorado vabalų, amarų, skydmarių, baltasparnių ir kitų kenkėjų naikinimui - insekticidai - Decis Mega (0,04 % skiedinys), insektoakaricidas Mavrik 2 F (0,07 % skiedinys), biologinis insektoakaricidas NeemAzal (0,5 % skiedinys). Siekinat sumažinti žaladarių veisimosi vietas būtina ir privalu glifosatiniais herbicidais naikinti nepageidaujama augalija (2 % skiedinys). Taip pat šiuo metų laiku auaktyvėja šliužai ir sraigės, kurie naikinami moliuskocidu Ferramol (5 g/m2).
Iš biologinių priemonių: prieš kenkėjus - Oleorgan (0,3 % skiedinys) ar Matrinal B (0,3 % skiedinys); prieš erkes - Alsupre (0,2 % skiedinys), prieš patogenus - Zytron (0,15 % skiedinys) ar Altosan B/Zn (0,3 % skiedinys).
Esant dideliam kenkėjų ampludžiui ar susidarius palankioms sąlygoms plisti ligoms privalų pasirinktas augalų apsaugos priemones pakartotinai panaudoti po 10-14 dienų.
Šiuo metu laiku aktyvūs išlieka skruzdelės ir kiti ropojantys vabzdžiai, kurie naikintini anksčiau minėtomis priemonėmis: (biocidiniai insekticidai, Mavrik 2 F (0,1 % skiedinys), Canelys (0,3 % skiedinys), Konflic (0,3 % skiedinys).
Apibendrinant reikėtu prisiminti augalų apsaugos priemonių naudojimo ypatumus. Optimali apdorojimo (purškimo) temperatūra yra nuo +5o iki +20o C. Purkšti reikia stengtis anksti ryte arba vakare, debesuotą ir nevėjuotą dieną. Purškimo laiką reikia parinkti taip, kad po purškimo nelytų bent 6 valandas. Nepurkšti žydinčių ir šlapių augalų. Purškiant išlaikyti apsaugos zoną 10 m iki paviršinių vandens telkinių, nenaudoti bičių aktyvaus maitinimosi metu. Purškiant svarbu tolygiai padengti tirpalu visą augalo paviršių. Naudojant mišinius pirmiausia rekomenduojama išbandyti mažame plotelyje ir įvertinti augalų jautrumą darbiniam tirpalui. Purškiant augalus reikia žinoti, kad 10 l vandens užtenka (1-3 arams vegetuojančių augalų, 3-8 krūmams ir jauniems medeliams, 1-2 dideliems medžiams, 3-5 arams vejos). Atliekant paskutinius purškimus svarbu atsižvelgti į karenciją, t.y. laikotarpį turinti praeiti nuo apdorojimo iki derliaus nuėmimo arba produkto naudojimo.