Daržovės mūsų darže: ką verta auginti?

Daržo lyderiais neabejotinai galima pavadinti pomidorus, agurkus ir salotos, tačiau nesunkiai lysvėse atrastume ir kopūstų, moliūgų, žirnių ar net špinatų. Niekam nekyla abejonių, kad savame darže užaugintos daržovės ir skanesnės, ir sveikesnės nei parsineštos iš parduotuvės, tik įdomu, ar žinome, kuo kiekviena daržovė yra naudinga mūsų organizmui ir kokias sėklos rinktis, norint užauginti gerą derlių?

Kopūstai vartojami visame pasaulyje. Daugelis nežino, kad kopūstai itin naudingi gydant vidurių užkietėjimo, skrandžio opą, odos ligas, reumatą, artritą, širdies ligas, akių sutrikimų problemas bei siekiant atsikratyti antsvorio, o vitamino C - turi daugiau nei apelsinai.

„Nors kopūstinių daržovių veislių įvairovė plati, tarp lietuvių išlieka populiariausi žiediniai ir baltagūžiai kopūstai, o vertingesni briuseliniai ar brokoliai yra primiršti, - sako produkto vadovė Jolita Grigienė. - Pastaruosiuose ypač gausu kalio, kuris yra svarbus normalios medžiagų apykaitos palaikymui, širdies, raumenų, kraujagyslių veiklai. Briuselio kopūstai turi du kartus daugiau vitamino C nei baltagūžiai. Norintiems užsiauginti briuselio kopūstus patariama rinktis vidutinio ankstyvumo veislę „Groninger" ar ankstyvą hibridą „Dolores".

J. Grigienė pastebi, kad lietuviai mėgsta ir raugintus kopūstus, tam geriausiai tiks veislės „Quintal D'alsace", „Brunswick", hibridai -„Krautman", „Ankoma". Vasaros salotoms nepamainomi ankstyvi kopūstai „Caramba H", „Golden Acre", „Slava H". Ankstyvam žiedinių kopūstų tiks „Beta", „Fastnet H", vidutinio ankstyvumo - „Synergy H", „Caspar H", vėlyvam - „Frisca H".

Moliūgai - viena iš universaliausių daržovių. Minkštimas, sėklos, lapai ir žiedai - viskas valgoma. Moliūgai tinka kepti, virti, rauginti, marinuoti, sriuboms, uogienėms, pyragams ar košėms. Taip pat, labai naudinga valgyti ir žalią moliūgą. Čia gausu vitaminų (В, С, РР, Р ir Е), kurie stabdo senėjimo procesus ir gerina potenciją, ovitaminas D padeda įsisavinti kalcį dantims ir kaulams, tad mažina mažakraujystės ir aterosklerozės riziką. Moliūgai turi retų K ir T vitaminų.

„Moliūgų veislės ar hibridai labai skiriasi savo forma, žievės spalva, vaisiau dydžiu. Norintiems užsiauginti mažų moliūgų, patariama rinktis „Orange summer H", „Sweet dumpling", „Amazonka", „Sweet mama H" veisles, didelius - „Big max", „Muscade de provence", „Rouge vif d'etampes", - patarimais dalinasi J. Grigienė. Ji priduria, kad pasisodinus vieną daigą - derliaus užteks visai šeimai.

Špinatai - užkariauja lietuvių daržus. Špinatuose gausu vitamino C, mineralinių medžiagų, karoteno, baltymų, taip pat - tai viena iš pagrindinių natūralių priemonių organizmo valymui. Špinatų nuoviru galima gydyti gerklės, kvėpavimo takų, virškinimo ligas bei stiprinti dantenas. J. Grigienė pastebi, kad špinatai ne tik naudingi, bet ir lengvai auginami. Galima užsiauginti kelis šios kultūros derlius: „Matador", „Geant D‘hiver", Red Cardinal H".

Žirniai - vietoj mėsos. Daugelis valgydami žirnius dažniausiai prisimena tik nemalonų pojūtį pilve, o į maistinę vertę ir skonį tiesiog neatkreipia dėmesio. Žirniai be daugybės vitaminų ir mineralų turi ir reto vitamino H (biotino), kuris naudingas odai, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje ir ramina nervus, o dėl gausybės baltymų žirniai gali atstoti net mėsą.

Pasak J. Grigienė populiariausios žirnių veislės tarp Lietuvos daržininkų - ankstyvos ir žemaūgės veislės, pavyzdžiui, „Cud kalvedonu", „Early onward", „Avola". Populiarėja ir šparaginiai žirniai, kuriuos galima valgyti tiesiog su ankštimis („Ambrosia", „Sugar bon").

Pupelės - mylimos dietologų. Pupelės - dažna dietų sudedamoji dalis, kadangi jose gausu angliavandenių, baltymų, vitaminų (C, B1, B2, B6, PP) kalio, cinko ir vario, o kalorijų - mažai. Šiose ankštinėse daržovėse taip pat gausu sieros, kuri padeda įveikti žarnyno infekciją, bronchų bei odos ligas, o šparaginių pupelių ankštys yra puikūs vaistai sergantiems diabetu.

„Paskutiniu metu Lietuvoje daržo pupelių auginama vis daugiau. Tai viena iš mažiausiai reiklių kultūrų, - sako J. Grigienė. - Šparagines pupeles reikia vartoti, kol sėklos nesubręsta, o ankštys viduje neturi kieto sluoksnio, tuo tarpu gliaudomųjų pupelių maistui naudojamos tik sėklos. Populiaresnės yra šparaginės pupelės, kurios itin tinka šviežiam vartojimui ir šaldymui (patariama rinktis „Tara", „Kinghorn Wax", „Dulcina" veisles), kepimui, virimui ar konservavimui (geriausiai tinka „Milor", „Contender", „Molière")".