Našlaitės

Našlaitės
Lietuvoje daugelyje gėlynų auginamos įvairiausios našlaitės. Iš trispalvių našlaičių (viola tricolor hortensis) kilusios gėlynuose auginamos gėlės yra našlaitinių (violaceae) šeimos augalai. Laukinės našlaitės paplitusios Europoje, Amerikoje, Azijoje, Australijoje, tačiau mums pažįstamos formos atsirado tik 19 amžiuje. Selekcija pirmieji užsisėmė lordas Gambieras ir ledi Mary Elizabeth Bennet. Jie kryžmino skirtingų vietų našlaites, gerokai padidino žiedą. Nors žiedas nebuvo toks didelis kaip dabar, visgi naujoji gėlė Britanijoje išpopuliarėjo labai greitai. Netrukus našlaitės išpopuliarėjo ir kitose Europos šalyse. Selekcininkai išvedė beveik visų vaivorykštė spalvų, įvairių tekstūrų  žiedus. Žiedo centre dažniausiai būna originalios formos ir atspalvio dėmė.

Nuo seno tikima, jog našlaitės gelbsi meilėje. Užtenka augalo sultimis aptaškyti miegančio žmogaus vokus ir šis, prabudęs, amžiams pamils išvystą žmogų. Štai prancūzai ir lenkai dovanoja našlaites išsiskirdami. Anglijoje drovus jaunuolis prisipažinti meilėje gali, mylimajai nusiuntęs išdžiovintą žiedelį ir užrašęs savo vardą.

Yra kelios našlaičių klasifikacijos:

  • žieminės ankstyvosios stambiažiedės (v.w. grandiflora hiemalis). Pradeda žydėti balandžio pabaigoje įvairiaspalviais, 4,5-5,5 cm dydžio žiedais.
  • stambiosios (v.w. gigantea) 6-8 cm skersmens žiedai,
  • gausiažiedės (v.w. multiflora) žydi itin gausiai anksti pavasarį nedideliais žiedais.

Našlaitės yra daugiametis augalas, 10-25 centimetrų aukščio, įprastai auginamos kaip dvimetis augalas. Sėjamos antroje vasaros pusėje liepos- rugpjūčio mėnesiais, pražysta rugsėjo pabaigoje- spalio pradžioje ir džiugina žiedais iki šalnų. Intensyviausias žydėjimas sekančiais metais po sėjos, balandžio - gegužės mėnesį.

Dirva našlaitėms 

Našlaitės sodinamos saulėtose arba mažai ūksmingose vietose. Jei jos auga ūksmingose vietose, mažėja žiedai, jų kiekis, ryškumas, ištysta stiebai, nors paprastai žydi ilgiau nei augančios saulėtoje vietoje. Šios gėlės mėgsta neutralius, vidutinio sunkumo, drėgnesnius priemolius. Vieta neturėtų būti permirkusi ar pavasarį užtvindoma, nes tokiose vietose augalai gali žūti.  

Našlaičių dauginimas

Paprastai našlaitės dauginamos sėjant. Kad našlaitės pražįstų tais pačiais metais, jos sėjamos uždarose patalpose vasario pabaigoje arba kovo pradžioje. Kitais metais našlaites žydės gausiai, jei jas sėsite birželio-rugpjūčio mėnesį. Sėjama eilėmis į gerai įdirbtą dirvą. Daigai pasirodo po 6- 14 dienų, dygsta geriau, jei daigų plotas uždengiamas. Kai daigai išdygsta, po 2-3 savaičių jie pikuojami, rugsėjo mėnesį išsodinami į nuolatinę vietą 20-25 centimetrų atstumu. Sėti reikia pagal veislei nurodytą terminą, svarbu, kad iki rudens šalčių augalas išsivystytų, bet nepradėtų žydėti. Rudenį sodintos našlaitės dėl karšto oro smulkėja, karščiams ir sausrai tęsiantis ilgiau, praranda dekoratyvumą.

Vasario-kovo mėnesį sėtos ir vasarą išsodintos našlaitės dekoratyvumą gali išlaikyti visą vasarą. Sėjamos į dėžes su puria, drėgna ir derlinga žeme, tinkamiausias joms skirtas durpių substratas. Sėklos paskirstomos, užpilamos plonu 0,5-1 centimetru to paties substrato sluoksniu. Dėžė statoma į tamsią vietą, kur oro temperatūra 15-20 laipsnių. Aukštesnėje nei 25 laipsnių temperatūroje, ypač, jei substratas sausokas, daigai gali ir nepasirodyti. Pasėjus našlaitės išdygsta po 8-15 dienų ir iš karto pernešamos į šaltesnę (apie 10 laipsnių) ir šviesią  patalpą. Po 10-20 dienų daigai pikuojami. Į nuolatinę vietą našlaitės išsodinamos gegužės mėnesį.

Našlaites galima dauginti augliais. Augliais dauginame gegužę-birželį, nuo krūmelių nupjaunami 2-3 mazgus turintys žali augliai. Sodinama į užtemdytą vietą, 0,5 centimetro gylį. Po pasodinimo auglius reikia laistyti, purkšti. Po 3-4 savaičių išsivysto šaknys. Dauginant našlaites anksčiau, jos pražysta vasarą arba rudens pradžioje, dauginant vėliau - kitų metų pavasarį. Augalą atjaunina auglių skynimas.

Našlaičių auginimas

Rudenį pasodintas našlaites, reikėtų pridengti eglišakėmis arba mulčiu. Nukelia pasitraukus įšalui.

Persodinti našlaites nėra sudėtinga, jos puikiai prigyja net persodintos žydinčios. Persodinti geriausia su dideliu žemės grumstu. Našlaitės mėgsta būti gausiai laistomos ir purenamos. Vegetacijos laikotarpiu rekomenduojama tręštikompleksinėmis mineralinėmis trąšomis . Tinkamiausios su kalio ir fosforo trąšomis. Pirmą kartą tręšiama 20 dienų po persodinimo, apie 20 g į kvadratinį metrą. Vegetacijos periodu tręšiama dar keletą kartų.

Peržydėjusius žiedus reikia pašalinti, kad nesiformuotų sėklinės dėžutės. Formuojantis sėklinėms dėžutėms, našlaitės nustoja žydėti ir po kurio laiko augalas sudžiūna. Jei nutarsite pasirinkti sėklų, dėžutės skinamos susiformavusios ir džiovinamos pridengtos. Išdžiūvusios skildamos gali toli išbarstyti sėklas. 

Našlaitės gėlyne

Našlaitėmis gėlynuose kuriamos žemos gyvatvorės, jos auginamos balkonuose, lauko vazonuose. Našlaitės puikiai atrodo plačiuose ir žemuose vazonuose. Jomis galima rėminti aukštesnius - tulpių, narcizų gėlynus ar neaukštus medelius. Anksti baigiančias žydėti našlaites, vasarą galima pakeisti kitais vienmečiais augalais - begonijomis ir kitomis  kiliminėmis gėlėmis.  Našlaitės puikiai dera su neužmirštuolėmis, pavyzdžiui, kelkraštis iš geltonų našlaičių aprėminimas melsvomis neužmirštuolėmis.

Gražiai našlaitės atrodo pinto krepšio šonuose. Imamas vielinis krepšys su specialiais įdėklais iš kokoso plaušų, vilnos, perdibtos medienos. Jie puikiai sulaiko drėgmę ir dirvožemį. Krepšys ir įdėklai užpildomi komposto ir dirvos mišiniu, verta įmaišyti ir vandenį sulaikančias granules. Sodinant įdėkle, įpjaunama 2-3 centimetrų įpjova ir pripilama žemės. Siekdami išsaugoti šaknis, jas suvyniojame į popierių ir prakišame pro įpjovą. Pašaliname popierių, ištiesiname šaknis ir užpilame žemėmis iki kitų įpjovų ar viršaus.  Krepšį reikėtų stipriai pritvirtinti, nes įdrėkusi dirva daug sveria. Tą patį galima padaryti ir dideliame plastikiniame butelyje (5 l), tačiau gėles reikės kruopščiau prižiūrėti.

 Straipsnio šaltinis: