Orchidėjos

Miltonija (Miltonia)

Šios orchidėjos kilusios iš Pietų Amerikos, gamtoje randamos atogrąžų miškuose Kolumbijoje, Kosta Rikoje, Brazilijoje, Venesueloje. Gamtoje skaičiuojamos septynios šios gėlės rūšys, taip pat daugybė hibridinių šio augalo rūšių.

Miltonija žydi aksominiais žiedais, kurie savo išvaizda primena našlaites. Žydi miltonija vasarą ir rudenį. Miltonijos mėgsta išsklaidytą šviesą, vidutinę kambario temperatūrą.

Svarbu, kad patalpose oras būtų drėgnas ir gerai vėdinama. Kambaryje, kur sausas oras, ši orchidėja geriau jausis ant padėklo su vandeniu arba šlapiu keramzitu.

Miltonijoms labai nepatinka dideli temperatūros svyravimai patalpose, taip pat augimo sąlygų pasikeitimas. Šaltas skersvėjis yra pražūtingas šiam augalui. Laistomos gana vienodai, neleidžiant substratui išdžiūti. Žiemą miltonijas geriau laikyti vėsesniame kambaryje (apie +16 °C) ir rečiau laistyti. Pavasarį ir vasarą, kai formuojasi pumpurai ir orchidėja žydi, kas dvi-tris savaites patręšti orchidėjoms skirtomis trąšomis.

Jeigu Jūsų augalo lapai nusidažė rausvai - jam tenka per daug šviesos.

Dendrobis (Dendrobium)

Dendrobių gentis labai plati - mokslininkų priskaičiuojama daugiau nei tūkstantis dendrobių rūšių. Jos pavadinimas kilęs iš dviejų graikų kalbos žodžių: dendron - medis ir bios - gyvybė, t. y. gyvenantis medyje. Dendrobiai paplitę Pietryčių Azijoje, Naujoje Gvinėjoje ir Indonezijoje.

Dažniausiai auginami kietus stačius stiebus turintys dendrobiai. Lapai išsidėstę vienas prieš kitą, dendrobių stiebai atrodo nariuoti lyg bambuko. Dauguma veislių kilusios iš kilniųjų (D. nobile), dvigūbrių (D. bigibbum) ir D. kingianum dendrobių.

Dendrobis nesunkiai auginamas namie 15 - 20 °C temperatūroje ir oro drėgmei esant apie 60-70%. Esant sausam kambario orui ši orchidėja geriau jausis ant padėkliuko su akmenukais ir vandeniu. Geriausiai auga šviesioje, bet ne saulėtoje, pavasarį ir vasarą šiltoje, nuo spalio mėnesio 12 - 15 °C patalpoje.

Augimo laikotarpiu, šio dendrobio šaknys neturėtų išdžiūti, todėl substratas turėtų nuolatos būti vos vos drėgnas. Pavasarį ir vasarą gausiai lieti ir kas 14 dienų po truputį tręšti. Nuo spalio lieti mažiau, žiemą tik tiek, kad gumbai neišdžiūtų, rekomenduojama dažniau purkšti.

Cimbidis (Cymbidium)

Cimbidžiai - tai stambių, vešlių orchidėjų gentis, kilusi iš atogražų Azijos, Australijos. Botanikai suskaičiuoja apie 40-60 cimbidžių rūšių. Dauguma jų auga ant žemės, bet kai kurios cimbidžių rūšys auga ant uolų ir medžių.

Kambaryje cimbidžiui reikia nemažai vietos. Siauri, ilgi, panašūs į ajero, lapai užauga iki 0,5 m ir dar didesni. Vienas augalas gali turėti iki 30 žiedų. Šios gėlės tinkamos skynimui, ilgai išgyvena pamerktos. Vazone pražydę cimbidžiai savo žiedais džiugina iki 3 mėnesių. Žydi pavasarį, vasarą, rudenį - priklauso nuo veislės.

Cimbidžio hibridai nelabai bijo sauso kambarių oro, dėl to lengvai prižiūrimi, kasmet žydi. Cimbidžiai mėgsta gaivų orą, vasarą juos galima laikyti lauke. Dienos ir nakties temperatūrų skirtumas labai palankiai veikia augalą, skatina žydėti. Rudenį, parnešus į patalpą, prižiūrimi kaip ir kitos kambarinės gėlės.

Nežydinčius ir jau peržydėjusius augalus liekite saikingai, kad spėtų pradžiūti žemės paviršius, per daug nelepinkite. Pavasarį ir vasarą cimbidžiai laistomi reguliariai, kartą per mėnesį tręšiami orchidėjų trąšomis.

Cimbidžių hibridai dažniausiai skirstomi į standartinius (iki 1,5 m aukščio su 7-12,5 cm skersmens žiedais) ir miniatiūrinius (30-60 cm aukščio su 2,5-7 cm skersmens žiedais).

Falenopsis (Phalaenopsis)

Falenopsiai, vadinami „drugelių orchidėja" - tai neabejotini mūsų interjero favoritai.

Gamtoje falenopsių skaičiuojama apie 60-70 rūšių, paplitę Pietryčių Azijoje, Filipinuose, Indonezijoje. Tai epifitai, gamtoje augantys ant medžių kamienų ir besislepiantys jų lajos šešėlyje.

Šios orchidėjos laikomos šviesioje, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Tinkamiausia - rytinė ir vakarinė palangė. Rudenį rekomenduojama mėnesį palaikyti vėsiau (16-18 °C) - taip skatinamas žydėjimas

Nors tai viena nereikliausių orchidėjų, bet vis vien mėgsta drėgną orą. Sausame ore auginamus falenopsius patariama rytais apipurkšti minkštu vandeniu arba specialia migla. Svarbu, kad vandens lašeliai nesikauptų tarp lapų: per naktį likęs vanduo gali sukelti puvimą.

Falenopsiai laistomi kartą ar du kartus per savaitę. Tai priklauso nuo gėlės dydžio, substrato, aplinkos sąlygų. Į rupų substratą pasodintas orchidėjas geriau trumpam įstatyti į dubenį su drungnu vandeniu, paskui vandens perteklių nupilti. Vandens perteklius falenopsiams pavojingesnis nei trumpas išdžiūvimas. Tręšiama vieną - du kartus per mėnesį specialiomis orchidėjų trąšomis prieš ir per žydėjimą.

Kambrija (Cambria)

Tai ne konkrečios orchidėjų rūšies, o visos grupės įvairių tarpgentinių hibridinių orchidėjų vardas. Dažniausiai kambrijos yra liežuvių, miltonijų, brasijų ir kitų genčių augalų hibridai.

Kambrijos turi ovališkus stiebagumbius, iš jų išauga du-trys lapai. Jie kompaktiškai išsidėstę vienas šalia kito, iki 50 cm ilgio, tamsiai žali su aiškia centrine gysla. Žiedai labai skirtingi, įvairaus dydžio ir spalvų.

Kambriją auginti namuose nesunku, tai augalas, lengvai prisitaikantis prie aplinkos, nereikalaujantis ypatingos priežiūros. Tačiau nereikėtų kambrijos laikyti tiesiai virš radiatoriaus - tokiu atveju ją reikėtų kasdien apipurkšti. Kambrija mėgsta šviesią, bet nesaulėtą vietą.

Rekomenduojama kartą per savaitę vazonėlį pamerkti į indą su drungnu, virintu vandeniu, paskui leisti gerai nuvarvėti prieš statant į nuolatinę vietą. Kambrijų šaknys neturi mirkti vandenyje, tad būtinas geras drenažas.

Vasarą šias orchidėjas galima išnešti į lauką ir laikyti daliniame pavėsyje. Po žydėjimo ramybės periodu reikėtų kambriją pastatyti vėsesnėje vietoje, kol pradės leisti naujus  žiedynstiebius.

Raibuolė (Paphiopedilum)

Raibuolės paplitusios Pietryčių Azijoje. Auga aukštai kalnuose, priekalnėse. Žinoma apie 60 Paphiopedilum genties rūšių, bet dar daugiau  įvairių mišrūnų ir veislių. Gėlių mėgėjai šią orchidėją vadina kurpaite.

Raibuolės nuo kitų orchidėjų skiriasi žiedo lūpa. Ji skirta vabzdžiams privilioti. Raibuolės žydi nuo pavasario iki rudens. Žiedai - pavieniai ant aukštų stačių žiedkočių.

Raibuolių auginimui tinka įprasta kambario temperatūra. Laistoma saikingai, neleidžiant žemei išdžiūti. Lapus rekomenduojama periodiškai nupurkšti. Vegetaciniu periodu tręšiamos kas mėnesį specialiomis trąšomis orchidėjoms. Rudenį ir žiemą netręšti, mažiau laistyti. Persodinamos kas 3 - 5 metus, nužydėjus.

Įvairių veislių raibuolės stebėtinai atsparios. Vasarą šią orchidėją galima auginti lauke, daliniame pavėsyje. Tačiau ir lauke laikoma orchidėja turi būti laistoma tinkamai - substratas negali nei pernelyg išdžiūti, nei būti labai šlapias.

Ši gėlė nepakenčia sauso oro ir tabako dūmų.

Katlėja (Cattleya)

Gegužraibinių (Ochidaceae) šeimos augalų gentis, kuri 1824 m. pavadinta gėlininko Viljamo Katlėjaus garbei.

 Katlėjos gamtoje dažniausiai auga ant kitų augalų šakų arba kamienų. Žydi dideliais, spalvingais žiedais su atsikišusiu tarsi lūpa vienu žiedlapiu.

 Katlėjos geriausiai auga šviesioje vietoje, tačiau nepakenčia tiesioginių saulės spindulių. Vasarą ir augimo metu temperatūra dieną turėtų būti apie 25°C, naktį keletu laipsnių žemesnė, patalpa gerai vėdinama. Rudenį ir žiemą gerai jaučiasi vėsioje (16-18 °C) patalpoje.

 Vasarą katlėjas reikia lieti gausiau, galima panardinti į vandenį, žiemą - saikingai, tik tiek, kad šaknys ir gumbai neišdžiūtų. Vegetaciniu periodu rekomenduojama kartą per dvi savaites patręšti, lapus dažniau apipurkšti.

 Norint, kad katlėja kiekvienais metais vėl sužydėtų, reikia subrendusį ūglį patalpinti į vėsią vietą ir mažiau lieti. Laikoma per šiltai katlėja išleidžia tik lapus.

Brasija (Brassia)

 Brasija - gegužraibinių (Ochidaceae) šeimos epifitinių orchidėjų gentis, pavadinta anglų botaniko, rinkusio augalus Afrikoje, Viljamo Braso (William Brass) garbei. Šie augalai paplitę Amerikos atogrąžose.

 Šioms orchidėjoms tinka įprasta kambario temperatūra, naktį temperatūra turėtų būti šiek tiek žemesnė nei dieną.

 Brasijos mėgsta išsklaidytą šviesą, gaivų, drėgną orą. Substratas turi būti rupus, laidus orui ir vienodai drėgnas. Pavasarį ir vasarą tręšiama kartą per mėnesį orchidėjų trąšomis, reguliariai laistoma ir purškiama. Rudens pabaigoje ir žiemą laistomi saikingai.

 Daugumai brasijų žiemą reikalingas 2 mėnesių dalinės ramybės laikotarpis, tuo metu jos laistomos labai saikingai.

 Persodinamos pavasarį, ne dažniau kaip kas 2 metus. Didesnius kerus galima padalyti, bet reikia saugoti trapias šaknis.

 Vasarą, kai naktimis oro temperatūra aukštesnė nei 12 °C, galima laikyti lauke.

Oncidija (Oncidium)

Tai Amerikos atogrąžų ir paatogrąžių orchidėjų gentis. Skaičiuojama net apie 450-700 oncidijų rūšių. Dauguma Oncidijų auga kaip epifitai, bet gentyje yra ir litofitų (auga tarpuose tarp uolų), taip pat jie auga ir ant žemės.

Oncidijos žydi ilgai, maloniai kvepia.

Aplinkos temperatūra - žiemą nakties temperatūra neturėtų būti žemesnė nei +15°C, o dienos metu +20°C. Vasarą temperatūra gali būti +25 °C ar daugiau.

 Aplinkos drėgmė palankiam augimui turėtų būti 50% ir daugiau. Laistyti reikėtų minkštu lietaus arba virintu vandeniu kartą per savaitę, tačiau substratas neturi visiškai išdžiūti. Nuo lapkričio iki kovo laistyti tik tiek, kad gumbai ir lapai nenuvystų.

Geriausiai auga šviesioje aplinkoje, tačiau nemėgsta tiesioginės saulės.

Rekomenduojama drėkinti orą, o žiemą ir pavasarį atsargiai apipurkšti. Jei gumbams jau per maža vietos vazonėlyje, augalą rekomenduojama persodinti į erdvesnį indą su orchidėjų substratu.

Geriausia tai padaryti ramybės laikui baigiantis (kovo mėnesį), kai pradeda augti šaknys ir nauji ūgliai.

Zigopetalas (Zygopetalum)

 Zigopetalas - gegužraibinių šeimos narys, kilęs iš Pietų Amerikos. Ši orchidėja ypatinga ne tik savo išskirtiniu žiedu - dauguma Zygopetalum orchidėjos hibridų šviečian saulei kvepia.

 Zigopetalas geriausiai auga šviesioje ir pusiau užpavėsintoje, gerai vėdinamoje, vidutinės temperatūros patalpoje. Ši orchidėja nemėgsta temperatūros svyravimų.

 Svarbu žinoti, kad šiai orchidėjai patinka augti šiek tiek toliau nuo saulės spindulių, ji nemėgsta tiesioginės saulės. Jeigu augalo lapai labai šviesūs ar net gelsvi - reiškia šiai orchidėjai per daug šviesos.

 Laistyti reikėtų saikingai, nuo kovo iki rugsėjo kas 2 savaites po truputį tręšti. Tarp laistymų substratas turi pradžiūti, bet ne perdžiūti.

 Zigopetalui patinka drėgnas aplinkos oras, tačiau jo nerekomenduojama purkšti - nuo vandens, patekusio ant lapų, gali atsirasti rudos dėmelės, ir gali užpulti įvairūs grybeliniai susirgimai.

 Persodinama kas vienerius-dvejus metus, po žydėjimo.