Pilna pintinė naujų daržovių veislių!

Aistringi daržininkai žino: roges reikia ruošti vasarą, o naujam sėjos sezonui raitoti rankoves – iškart nuėmus derlių. Kaip ir visi kiti darbai, daržininkystė taip pat prasideda nuo planavimo: kas, kiek ir kur bus auginama. Pirmus metus daržininkaujantiems verta įsidėmėti ir tai, kad ne visas daržoves galima auginti toje pačioje vietoje, kur jos augo prieš tai. Norint sulaukti gausaus derliaus, labai svarbi sėjomaina. Pavyzdžiui, morkos į tą pačią vietą sėjamos tik po 3–4 metų.

Trumpa atmintinė, ką nauja galima išbandyti savo daržuose

Pomidorai pastaraisiais metais užkariauja šiltnamius spalvų, dydžių ir formų gausa. Jų mėgėjai stengiasi išbandyti kuo daugiau veislių ir atrasti skaniausius, sultingiausius, derlingiausius... Tad selekcininkai nesnaudžia ir siūlo kasmet atrasti ką nors nauja. Mėgstantiesiems mėsingus pomidorus verta išbandyti hibridines veisles: ‘Buffalosteak H’ vaisiai labai dideli – 300–700 g, ‘Gourmandia H’ – vaisiai širdies formos, tiesiog tirpstantys burnoje, ‘Marmandino One H’ – vaisiai briaunoti, sveriantys 140–180 gramų. Tiems, kurie neįsivaizduoja salotų be smulkiavaisių pomidorų, būtina pasisėti aukštaūges ‘Tigrino’ arba ‘Brown berry’ veisles. Jų vaisiai tamsiai rudi ir labai skanūs. Vienoje kekėje užauga 14–50 vaisių. Na, o turintiems vietos tik balkone ar lysvėje neverta nusiminti, nes hibridinė veislė ‘Balconi Yellow H’ būtent skirta auginti vazonuose, ‘San Marzano’ tipo žemaūgių pomidorų hibridas ‘Incas H’ puikiai derės lauko lysvėje.

Nors pomidorų veislės stebina vaisių spalvų, formų, dydžių gausa, tačiau daržo karalius lietuvių daržuose yra agurkas. Tai vis dar populiariausia daržovė dėl įvairių paruošimo būdų. Mėgstamiausios veislės – universalios paskirties, tinka ir konservuoti, ir rauginti. Agurkų ‘Rodničiok Natur H’ mėgėjams laikas išbandyti naujas veisles ir pasėti traškius, stambiai kauburiuotus vaisius auginančias hibridines veisles ‘Cantara H’, ‘Liszt H’ ar ‘Corveta H’. Salotinio tipo agurkų gerbėjams rekomenduojama pasėti savidulkį hibridą ‘Formule H’. Jo vaisiai žali, 16–24 cm ilgio, sveria 330–370 gramų.

Reikia maisto smegenims? Pasisėkite ir užsiauginkite paprikų. Jose daug vitamino B6, padidinančio serotonino ir norepinefrino (kartais vadinamų laimės hormonais) lygį. Tradicinių kubo formos paprikų mėgėjus nustebins juodos spalvos vaisius nokinanti hibridinė veislė ‘Andromeda H’, o ieškančiuosius ko nors neįprasto – paprikos ‘Spiralus’. Jų vaisiai pailgi, besisukantys, 1 cm skersmens, 22 cm ilgio, 2 mm storio sienelėmis, sveria 30–40 gramų. Jei turite vietos tik vazonui, bet mėgstate aitriąsias paprikas, jums tiks hibridinė veislė ‘Topik H’. Jų vaisiai apvalūs, blizgūs, 3–3,5 cm skersmens, 5 mm storio sienelėmis, sveria apie 20 g, sunokę būna raudoni.

Anksti pavasarį, sušilus orams, šiltnamyje, o vėliau ir lauke rekomenduojama pasėti ir greitai augančias salotas ‘Osterley’. Ši veislė išvesta mažų lapelių produkcijai auginti. Lapai tamsiai žali, sultingi, traškūs, švelnaus skonio, jų forma primena lašą. Patiekalų lėkštes nuostabiai nuspalvinsite banguotais rausvais lapeliais, užsiauginę salotų ‘Maravilla De Verano’. Jų keras didelis, gali sverti iki 800 gramų. Prie salotų puikiai tiks ir vitaminų bomba – ridikėliai. Ankstyvos veislės ‘Ria’ šakniavaisiai skanūs ir traškūs, ilgai neformuoja žyduolių, o ‘Flamboyant 3’ – pailgi, raudoni, baltu galiuku, skanūs, traškūs, nelinkę peraugti.

Nuo lysvės atsitraukti negalintiems ir nuolat raškantiems žirnius patiks veislė ‘Ceresa’. Ji auga iki 50 cm aukščio, augalai sukimba vienas su kitu, todėl nereikia atramų. Taip pat rekomenduojama išbandyti veisles ‘Talbot’ (ankstyva) ir ‘Resal’ (vėlyva), auginančias 7–9 cm ilgio ankštis, kuriose būna 7–10 dideli, 9–11 mm skersmens žirniai. Žirnių augintojams reikia įsidėmėti, kad į tą pačią vietą juos rekomenduojama sėti tik po 4–5 metų.

Iš naujo atraskite ropes. Šiose daržovėse gausu karoteno, folio rūgšties, kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies, natrio, jodo, ląstelienos, vitaminų E, PP ir augalinių baltymų. Vitamino C ropėse yra daugiau nei citrinose ar apelsinuose. Maistui ropės vartojamos šviežios, virtos, marinuotos, taip pat galima valgyti ir jaunus jų lapus. Vienos ankstyviausių ropių veislių ‘Platte Witte Mei’ šakniavaisiai ir minkštimas baltos spalvos, sultingas, švelnaus skonio, o vidutiniškai ankstyvos veislės ‘Goldana’ – apvalūs, minkštimas gelsvas, sultingas, švelnaus ir salsvo skonio.

Išbandykite ir kitas daržovių kultūras: morkas ‘Crofton H’ – vėlyvą, ‘Nantes’ tipo hibridinę veislę; krūmines cukinijų veisles: ‘Early Summer Crookneck’, kurios vaisių forma primena žąsies kaklą, ir ‘Royal Flush H’ – hibridą, išvestą mažoms cukinijoms auginti; lapinius burokėlius ‘Ampera H’ ir ‘Magenta Sunset’, kurių maži lapeliai labai tinka šviežioms salotoms;moliūgus ‘Pink Banana Jumbo’ – pailgos formos vaisiais, sveriančiais 7–9 kg, oranžiniu, saldžiu minkštimu; skanesnius nei aguročiai ar cukinijos patisonus ‘Greendisc H’ – tamsiai žalios spalvos žievele, baltu minkštimu. Ir tai dar ne visi jūsų daržo atradimai! Drąsiai rekomenduojame išbandyti ir daugiau puikių daržovių: šparagines pupeles ‘Monte Gusto’, kurių ankštys net 25 cm ilgio ir labai gero skonio, arba gliaudomąsias pupeles ‘Nugetka’, augančias 35–40 cm aukščio, 13–17 cm ilgio geltonomis ankštimis; vis labiau populiarėjančių garbanotųjų kopūstų veislių mišinį ‘Kapral/Rednex’ – raudonais ir žaliais garbanotais lapais; taip pat baltuosius gūžinius kopūstus ‘Minica H’ – apvaliomis, šiek tiek ištįsusiomis gūžėmis, kurios sveria 0,5–1 kg, bei ‘Ditmarsker 2’ – vidutinio dydžio apvaliomis, kietomis gūžėmis, sveriančiomis apie 1,0–1,5 kilogramo. Patiekalams paskaninti ir papuošti užsiauginkite krapų ‘Lena’, tinkančių auginti vazonuose, ir petražolių ‘Fidelio’– dideliais, vešliais, tamsiai žaliais, lygiais, aromatingais lapais. Egzotikos mėgėjams reikėtų išbandyti hibridinę arbūzų veislę ‘Maribo H’, gerai derančią vėsesnėmis oro sąlygomis. Jų vaisiai ovalūs, žievė šviesiai žalia su tamsesniais dryžiais, minkštimas raudonas, sultingas, labai saldus. Užaugę vaisiai gali sverti 9–12 kilogramų.