Serenčiai

Iš Vidurio ir Pietų Amerikos kilę serenčiai , dar vadinami tagetėmis, gvazdikėliais, auginami visoje Europoje. Stambiažiedžiai serenčiai auginami kaip dekoratyviniai augalai, o smulkiažiedžiai kai kuriose šalyse laikomi piktžolėmis. Serenčių rūšių daug:didžiagraižiai , pilnaviduriai, tuščiaviduriai, dvispalviai (kitos spalvos pakraščiai). Daugelis jų pasižymi savotišku, aitriu kvapu. Serenčiai auginami ne tik gėlynuose, bet ir sodinami šalia daržovių (pvz., pomidorų), kad apsaugotų nuo kenkėjų. 

Serenčiai žydi birželio-rugsėjo mėnesiais įvairiausių spalvų žiedais: geltonais,oranžiniais , rudais, citrininiai, margais , rausvais. Jeigu peržydėję žiedynai iškarpomi reguliariai, serenčiai žydi ilgiau ir gausiau.

Serenčiai nereiklūs drėgmei, augimo sąlygoms, žydi ilgai. Serenčiai auginami darželiuose, miestų gėlynuose, balkonuose. Žemaūgiais serenčiais puošiami kapai.

Šios gėlės mėgsta šiltą ir saulėtą vietą, tačiau gali augti ir pusiau paunksmėje.

Vešliai auga purioje, derlingoje, lengvo priemolio ar priesmėlio nepiktžolėtoje dirvoje. Nemėgsta azoto trąšomis pertręštų dirvų, tokiose dirvose serenčiai auga vešlūs, bet žydi negausiai. 

Sėjimas 

Jei žiedais norite gerėtis jau vasaros pradžioje, serenčius reikės pasisėti namuose ar šiltadaržyje jau kovo-balandžio mėn. Daigai auga greitai, jeigu pakanka šviesos ir šilumos. Sėklos sėjamos į dėželes, sėklos žeme užberiamos 1 cm dirvos sluoksniu. Ūgtelėję išsodinami didesniais tarpeliais, gegužės pabaigoje-birželio pradžioje sodinami gėlynuose. 

Gegužės mėnesį sėklos sėjamos į atvirą gruntą, pasėlį rekomenduojama pridengti agroplėvele.

Ūgtelėję daigeliai sodinami į nuolatinę augimo vietą 20-30 cm atstumais.

Serenčių sėklos yra gana daigios, sudygsta +15-25 laipsnių temperatūroje. Po 4 - 6 dienų sudygsta apie 90-95% pasėtų sėklų.

Sėklų galite prisirinkti patys. Pageltusias taureles, kol neišbyrėjo sėklos, nuskinkite ir padėkite kambaryje džiūti. 

Auginimas 

Šie augalai nebijo sausrų, tačiau yra reiklūs trąšoms. Sudygę serenčių daigai pirmąsias 3 ar 4 savaites auga gana lėtai, o po to greičiau. 

Tankiai pasodinti serenčiai neleidžia augti piktžolėms.

Serenčių naudojimas 

Tai augalai - nematocidai. Po kelis daigus pasodinkite prie pomidorų, braškių, rožių, baklažanų. Serenčių šaknų išskiriamos medžiagos saugo dirvą nuo grybinių ligų (ypač fuzariozės). Rudenį peržydėjusius  serenčius užkaskite į žemę. Serenčių kvapas atbaido kai kuriuos kenkėjus (pvz., baltasparnius). 

Serenčių antpilas puiki amarus naikinanti priemonė. Pusę kibiro sausų stiebų su žiedais užpilkite šiltu vandeniu, palaikykite dvi paras, nukoškite. Į gautą skystį įpilkite tiek vandens, kad susidarytų 10 l, įtarkuokite 20-40 g ūkiško muilo. Antpilo pilama tiek, kad dirva permirktų iki 15 cm gylio. 

Serenčiais gardinamas maistas, puošiamos salotos. Dėl stipraus specifinio kvapo serenčiai naudojami Lotynų Amerikos ir kai kurių Europos šalių virtuvėse. Gruzinams tai vienas populiariausių prieskonių, naudojami išdžiovinti ir į miltelius susmulkinti žiedynai.

Švieži ir džiovinti serenčių žiedai ir lapai vartojami pikantiškiems daržovių, žuvies ir mėsos patiekalams, sriuboms, padažams, marinatams skaninti. 

Serenčiai pasižymi ir gydomosiomis savybės. Jie skatina skirtis šlapimą, prakaitą, naikina žarnyno parazitus. Juose slypi daug vertingo antioksidanto liuteino, kuris gerina regėjimą.

Straipsnio šaltinis: